Jūs, kaip labdaros organizacijos, greičiausiai užduodate šiuos klausimus. Jei ne, turėtumėte juos užduoti:
- Kodėl darbas, atrodo, neturi pabaigos? Kiekvienam žmogui, kuriam reikia pagalbos, tenka 10 kitų.
- Kodėl kaskart, kai viena situacija, kuriai reikia pagalbos, pradeda gerėti, atsiranda dar 5 naujos?
- Kodėl didžiąją laiko dalį tenka skirti lėšų rinkimui, o ne pagalbos žmonėms teikimui?
- Kodėl šios problemos apskritai tokios didelės?
- Kodėl niekada neužtenka pinigų problemoms spręsti, o jų užtenka tik problemai užtaisyti?
- Ar galėtų būti kur kas geresnis būdas šioms problemoms spręsti?
Atsakymas yra neabejotinas TAIP... jei esame pasirengę sustoti ir mąstyti kitaip.
Kas būtų, jei:
- Užuot uždavę klausimą "kaip šį kartą išspręsti šią situaciją", paklausėme "kaip tai išspręsti visiems pasaulio gyventojams ir visiems laikams"?
- Kas būtų, jei užuot veikę pavieniui, bendradarbiautume su kitomis mūsų erdvėje veikiančiomis labdaros organizacijomis toje pačioje šalyje ir sugalvotume daug didesnius sprendimus, nei galėtume padaryti pavieniui, o paskui bendradarbiaudami juos įgyvendintume. Pavyzdžiui, pasirinkite visą regioną, kuriame bendradarbiautumėte, ir naudokite jį kaip pavyzdį kitiems, ką galima išplėsti iki ištisų šalių.
- Kas būtų, jei panaudotume šalyje esamas lėšas tos šalies problemoms spręsti? Pavyzdžiui, panaudodami esamas lėšas geresniu būdu pasiektume savo tikslą. Arba priverčiant ne pelno siekiančias organizacijas veikti kaip įmones, teikiančias tas pačias paslaugas, kurias jos teikia kaip labdaros organizacijos? Tuomet tas pelnas būtų panaudojamas tiems, kurie negali sau to leisti.
- Kas būtų, jei rastume būdą, kaip visi galėtų mums padėti, net ir tie, kurie yra keliami?
Tai skamba gerai, bet kaip tai padaryti praktiškai?
Sustodami ir susimąstydami, pasitelkdami šiek tiek kūrybiškumo ir užduodami tinkamus klausimus, atskleidžiame gražius modelius, kurie leidžia mums pakeisti situaciją iš esmės, esant tik daliai sudėtingumo.
Daugiau modelių bus...
