Pabandykime pasinaudoti dabartiniu maisto skirstymo vargšams modeliu, kuris susijęs su daugybe iššūkių:
- Maisto pristatymo laikas
- Maisto galiojimo laikas
- Nėra šaldymo įrangos
- Sandėliavimo išlaidos
- Prekių įsigijimo ir transportavimo išlaidos
- Žmonių, kuriems reikia pagalbos, paieška ir atranka
- Maisto paskirstymas tiems žmonėms
- Situacija nesikeičia - begalinė priklausomybė
Ko gero, jei visas šias problemas galėtume išspręsti naudodami jau surinktas lėšas, bet tiesiog padarytume tai nauju būdu, kuris šias problemas išspręstų iš esmės? Kaip?"
Kaip?"
Kas būtų, jei paimtume šiuos pinigus ir vietoj to juos panaudotume vištų fermoms ir žemės ūkiui mokyklose ir mokytume vaikus, kaip tai daryti? Hmm... pažiūrėkime, kas nutiks:
- Vaikai išmoksta patys užsiauginti maisto ir gali tai daryti visą gyvenimą.
- Kiekvieną dieną jie nešasi namo šviežią maistą sau ir aplinkinėms šeimoms, kurioms jo reikia.
- Maistas yra maistingesnis, nes namo nešamas šviežias.
- Nereikia jokio sandėliavimo ar šaldymo.
- Vaikai tampa pristatymo mechanizmu ir gali pasirūpinti surasti tuos, kuriems to reikia.
- Išmokę mokiniai gali gauti pradinį paketą, kad galėtų tą patį daryti namuose, kad galėtų pamaitinti savo šeimas, o ne būti priklausomi.
- Vaikai tampa šeimos mokytojais, nes padeda šeimai namuose užsiauginti maisto.
- Situacija keičiasi, nes atsiranda maisto, daugėja ūkių, žmonės įgyja įgūdžių, kaip save išmaitinti, ir išmoksta patys pasirūpinti bendruomene.
- Vaikai sužino, ką reiškia sunkiai dirbti, išmoksta verslumo, būti savarankiški ir didžiuotis savo darbu.
- Šį modelį galima taikyti visoje šalyje ir kitose šalyse, nes jis veikia bendruomenės, regiono, o kartu ir šalies lygmeniu.
